- čiulbenti
- čiulbénti vksm.
.
.
čiulbenti — čiulbenti, ẽna, ẽno žr. čiulbėti: 1. Kažkur pasigirdo tolimi, neaiškūs kažkokie garsai – gal kažkas dainavo, gal paukščiai čiulbeno – vis toliau, vis neaiškiau, vis švelniau... V.Krėv. Visuose kraštuose čiulbeno paukštučiai rš. 2. Ji linksmai… … Dictionary of the Lithuanian Language